"Kadangi širdies žaizdos dažniausiai atsiranda dėl santykių, santykiais jos ir užgydomos" (W.P.Young)

"Kada žmonės kreipiasi pas psichologą?"  - tai dažnas pasvarstymas bandant sau atsakyti į abejones, kylančias ieškant psichologinės pagalbos: "ar tikrai man to reikia?", "ar verta?", "ar jau dabar?"...

Žmonės susitinka kalbėtis su psichologu dėl įvairiausių priežasčių:

• kai ilgą laiką tęsiasi liūdna, prislėgta, varginanti nuotaika;
• kai dažnai kyla nerimas, kurį sudėtinga suprasti arba sunku padėti sau jį ištverti;
• kai atrodo, kad gyvenimas eina pro šalį, ir belieka jį stebėti neįsitraukiant;
• kai santykiuose su aplinkiniais daug šalčio ir atsiribojimo;
• kai norisi daugiau aiškumo savo mintyse ir jausmuose;
• kai norisi daugiau laisvumo ir ryžto savo pasirinkimuose;
• kai norisi labiau paisyti savo norų ir poreikių;
• kai kasdienybėje nepavyksta atrasti to, kas nuoširdžiai džiugintų... o viduje kažką skauda.

Nors tai, kas pastūmėja ieškoti geresnio savęs supratimo, gali skirtis, bet lydintis jausmas dažnai panašus - kad viduje kažkas lyg maudžia, skauda, negali nurimti. Ir šis jausmas turbūt yra vidinio pasaulio (ar psichikos) kvietimas atkreipti dėmesį į save, savo vidų, savo gyvenimą:

•  "ar suspėju rūpintis ir savimi?";
•  "gal kažkur save pamiršau,  apleidau?";
• "ar siekiai, kuriuos bandau įgyvendinti, tikrai yra mano, ar jie svarbūs man?";
• "ar pastebiu savo norus ir tai, ko man reikia?".

Manau, kad sunkumai ir yra tas vidinio pasaulio kvietimas atkreipti dėmesį į save. Galbūt jie ir kyla tam, kad paskatintų žmogų laisviau ir pilniau gyventi?

Psichologinė pagalba, psichologo konsultacija, psichologo konsultacija Vilniuje, psichologas Vilniuje